1982–1985 m. Kawasaki Z 750: riaumojantis grynos jėgos reliktas

Įvadas

Ankstyvieji 9-ojo dešimtmečio metai buvo tikras motociklų aukso amžius – laikotarpis, kai inžinieriai labiau žavėjosi skambiu mechaniniu charakteriu, o ne elektroniniais „pagalbininkais“. Kawasaki Z 750 (1982–1985) puikiai įkūnija šią dvasią – paprastas, oru aušinamas keturių cilindrų variklis, kuris iki šiol nenori pasitraukti į užmarštį. Net ir šiandien šis motociklas pelno pagarbą ne vien dėl savo to laikotarpio lygį apibrėžusio pajėgumo, bet ir dėl nevaržomo, savito charakterio. Pasinerkime į kelionę laiku ir išsiaiškinkime, kuo jis tapo kultine klasika – ir kodėl jo vieta garaže vis dar pelnyta.

---

Dizainas: Nepainiojamas 80-ųjų stilius, drąsus be atsiprašymų

Z 750 dizainas tarsi rėkte rėkia 9-ojo dešimtmečio agresiją. Kampuotos degalų bako linijos, tiesi galinė dalis ir kvadratinis priekinis žibintas tapo to meto ženklu, kai motociklai buvo sukurti atrodyti greiti net stovėdami. Sėdynės aukštis – 770 mm (30,3 colio) – daugeliui vidutinio ūgio vairuotojų bus patogus, tačiau 254 kg (560 svarų) svoris greitai primins apie save manevruojant mažame greityje. Važiuojama pozicija – klasikinis „UJM“ (Universalus Japonijos Motociklas): nedidelis pasilenkimas į priekį bei platūs vairai, leidžiantys lengviau valdyti motociklą posūkiuose. Analoginiai prietaisų skydeliai – tik spidometras ir tachometras – maloniai paprasti ir neperkrauti šiuolaikinės elektronikos.

---

Variklis ir našumas: Liūto širdis

Z 750 širdyje plaka 739 cm³ keturių cilindrų eilėje variklis, anuomet išspaudęs net 100 AG (74 kW), kai daugelis konkurentų nesugebėdavo perkopti 80 AG ribos. Tai agregatas, kuris mėgsta apsukas ir nuo 4 000 sūkių per minutę suteikia tolygią galios bangą. Oru bei alyva aušinama konstrukcija palaiko paprastumą, tačiau važiuojant kamštyje karštą dieną variklis gali solidžiai įkaitinti cilindrų bloką.

Kawasaki DFI (Digital Fuel Injection) sistema – retos technologijos pavyzdys 9-ajame dešimtmetyje – užtikrina aštrų droselio atsaką, nors tikri klasikos mėgėjai gali ilgėtis karbiuratorių teikiamo pojūčio. Pats variklis – taip vadinamo „žiauraus“ charakterio: viršijus 6 000 aps./min. juntamos stipresnės vibracijos, primenančios, kad šis motociklas sukurtas greičiui, o ne komfortui. Išmetimo garsas – tai metalinis urzgimas, peraugantis į staugimą pilname diapazone, kurio šiandieniniai emisijų apribojimų duslintuvai retai teįstengia atkartoti.

---

Valdymas: Prieštaravimų derinys

Z 750 rėmas kelia dvejopų jausmų. 35 mm teleskopinė priekinė šakė bei dvigubi užpakaliniai amortizatoriai suteikia tvirtą, iškalbingą važiavimo pojūtį, tačiau svorio centras gerokai krypsta į priekį. Jeigu agresyviai spausite posūkyje, priekinė dalis gana tiksliai seks trajektoriją, bet galas gali tapti neramus ant nelygaus kelio.

Čia itin svarbus padangų slėgis: Kawasaki rekomenduoja 2,2 bar (32 psi) priekyje ir 2,8 bar (41 psi) gale. Jei šiuos skaičius ignoruosite, valdymas taps miglotas. Žvaigždučių derinys (15/45) bei 98 grandies grandinė akcentuoja greitą įsibėgėjimą labiau nei maksimalią greitį, todėl Z 750, nepaisant savo svorio, iš vietos šauna labai entuziastingai. Stabdymu rūpinasi vienas diskas priekyje ir būgninis stabdys gale – to meto standartas, šiandien jau reikalaujantis subtilesnio stabdžių panaudojimo.

---

Konkurencija: Su kuo varžėsi Z 750

Z 750 ankstyvaisiais 9-uojuose dešimtmečiuose turėjo rimtų varžovų. Palyginimas atrodė taip:

• Honda CB750F: Hondos modelis buvo švelnesnis, tylesnis ir turėjo geresnę apsaugą nuo vėjo. Vis dėlto jo 67 AG variklis atrodė menkas palyginus su Kawasaki 100 AG „žvėrimi“.
• Yamaha XJ750 Seca: Vandeniu aušinamas variklis ir kardaninė pavara viliojo ilgų kelionių mėgėjus, tačiau minkštesnė pakaba ir sunkesnis rėmas mažiau džiugino vingiuotuose keliuose.
• Suzuki GS750: „GS“ serijos Suzuki garsėjo patikimumu bei „neužmušamu“ varikliu, tačiau jam trūko tos ryškios galios viršutiniuose sūkiuose, kurią turėjo Kawasaki.

Z 750 pranašumas? Grynas adrenalinas. Tai nebuvo pats rafinuočiausias motociklas, bet būtent jį rinkdavosi tie, kurie norėjo jausti tikrą, nenuglaistytą važiavimo malonumą.

---

Priežiūra: Kaip išlaikyti šį „žvėrį“ gyvą

Turėti Z 750 šiandien reiškia atsakomybę – ir patikimą detalių tiekėją, tokį kaip MOTOPARTS.store. Į ką svarbu atkreipti dėmesį:

1. Vožtuvų reguliavimas: Variklis reikalauja tikslių vožtuvų tarpelių: 0,13–0,23 mm (0,005–0,009 col.) įsiurbimo ir 0,08–0,18 mm (0,003–0,007 col.) išmetimo vožtuvams. Jei to neatliksite, prarasite tiek dinamiką, tiek pinigus.
2. Alyvos keitimas: Naudokite SAE 10W-40 alyvą (3,0 l be filtro, 3,5 l su filtru). Oru ir alyva aušinama sistema itin priklauso nuo švarios alyvos, valdant karštį.
3. Grandinės priežiūra: 98 grandies grandinė su 15/45 žvaigždutėmis greitai dėvisi, jei nėra periodiškai tepama. Atnaujinus aukštos kokybės grandine, patvarumas gerokai padidėja.
4. Stabdžių skystis: Reikia DOT 4 skysčio, kad būtų išlaikytas aštrus stabdžių pojūtis. Senas skystis gali sukelti „minkštus“ stabdžius, o esant tokiam motociklo svoriui tai gali tapti didele rizika.
5. Žvakės: NGK BR9EIX užtikrina sklandų uždegimą. Patikrinkite tarpus pagal gamintojo specifikaciją.

Pro Tip: Z 750 karbiuratoriai (arba DFI sistema, priklausomai nuo rinkos) naudoja periodinį sinchronizavimą. Netinkamai sureguliuota sistema sukels netolygų laisvąjį bėgį – siekite apie 1 050 ± 50 aps./min.

---

Išvada: Nepavaldus laikui

Kawasaki Z 750 – tai motociklas ne kiekvienam. Jis sunkus, vibruojantis ir reikalauja mechaninio supratimo. Tačiau tiems, kuriems svarbus tikras, nenupoliruotas charakteris, tai tikras šedevras. Jis sujungia jus su keliu ir su motociklų „aukso amžiumi“ taip, kaip retai kuris šiuolaikinis modelis.

Nesvarbu, ar atnaujinate seną modelį, ar naudojate kasdien, MOTOPARTS.store turi atsarginių detalių, kad jūsų Z 750 ir toliau riaumotų. Nuo grandinių iki tarpinių – viskuo pasirūpinsime. Juk tokios klasikos vieta – ant kelio, o ne muziejuje.

---

Specifikacijų lentelė

---